skilta

skìlta sf. (1) žr. skiltis 3: Geriau mažesnėm skìltom supjaustyt [šakniavaisius], ne ką man gyvulys pasprings Trgn. Diedukelis perpjovė obuolį į dvi skìltas ir davė vaikeliam Ml. Bulbų skìltų liko karvei Švnč. Nemoki skelt [svogūnų] – skìltom eina Klt.